(1851–1927 m.) | Lietuvos Tarybos narys, Lietuvos tautinio atgimimo patriarchas.
Dr. Jonas Basanavičius buvo Lietuvos Tarybos narys pirmininkavęs 1918 m. vasario 16 d. Tarybos posėdžiui, kurio metu buvo pasirašytas Nepriklausomybės aktas ir pirmasis jį pasirašęs.
Pagal profesiją mokslininkas ir gydytojas dr. J. Basanavičius yra labiausiai žinomas kaip Lietuvos tautinio atgimimo patriarchas. Jis buvo 1883 m. pradėtos leisti ,,Aušros“ redaktorius, bei vienas iš 1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo organizatorių. 1907 m. J. Basanvičius įkūrė ir pradėjo vadovauti Lietuvių mokslo draugijai, kuri skatino kultūrinį Lietuvos gyventojų susipratimą. Labai svarbi ir J. Basanavičiaus veikla Vilniaus konferencijos metu 1917 m., kurios metu jis išrinktas vienu iš Lietuvos Tarybos narių. Po nepriklausomybės paskelbimo iki pat mirties išliko aktyviu visuomenės ir mokslo veikėju.
Svarbios datos
- 1851 m. lapkričio 23 d. gimė turtingų ūkininkų šeimoje.
- 1873 m. pradėjo studijas Maskvos universitete istorijos – filosofijos fakultete.
- 1874 m. pereina į medicinos fakultetą, kurį po 5 metų studijų baigia.
- 1880 m. pirmą kartą išvykstą į Bulgariją.
- 1883 m., gyvendamas Prahoje parengia pirmąjį ,,Aušros“ numerį.
- 1884 m., Vienoje veda Gabrielę Eleonorą Mol.
- 1889 m. vasario 16 d. Bulgarijoje miršta žmona Gabrielė Eleonora.
- 1893 m. tampa Bulgarijos karaliaus Ferdinando gydytoju.
- 1904 m. grįžta į Lietuvą.
- 1905 m. organizuoja Didįjį Vilniaus Seimą.
- 1907 m. įkuria Lietuvių mokslo draugiją.
- 1913 m. vyksta į JAV rinkti aukas būsimai Vilniaus konferencijai.
- 1917 m. Vilniaus konferencijos metu patenka į naujai sukurtą Lietuvos Tarybą.
- 1918 m. vasario 16 d. Pirmininkauja Lietuvos Tarybos posėdžiui, kuris paskelbia Lietuvos nepriklausomybę.
- 1927 m. vasario 16 d. miršta, Lietuvoje paskelbiamas penkių dienų gedulas; palaidojamas Rasų kapinėse Vilniuje.