1917 m. gruoždio 13 d. | Petras Klimas | Nuvažiavus į Kauną

Nuvažiavus į Kauną, visi vokiečiai nusistebėjo, kad ne visa Taryba, bet tik 6. Paaiškino, jog ilgai svarstė ligi 12 val.
Smetona tuojau perskaitė mūsų pareiškimą „Erklarung“. Waldersee atsakė (bendrai, ketino vėliau prisiųsti). Visa tai ketinta pristatyti kaizeriui. Paskui pietūs. Šaukė Koch Lietuvai. Atsakė Smetona. Falkenhausenas, eidamas į naują darbą, išreiškė vilties, jog ateityje viskas eis gerai ir sutartyje. Narutavičius atsakė į tą kalbą. Pietūs pasibaigė 4 val., kalbėjo su Falkenhausenu apie dabartinį padėjimą. Pasų teprižadėjo išdavinėti vienam mėnesiui. Buvo pažymėta, jog tik pragalinus sistemą, dings visi blogumai.
Perdaug politinių kalbų nebuvo (jose dargi nebuvo minima Lietuvos nepriklausomybė ir valstybė).
Falkenhausenas dėl paskelbimo nepriklausomybės sakė, jog tai bus padaryta, kada atsitiks geras momentas.
Ūpas pagvėręs [pagedęs]. Mūsų mažieji politikai jau šneka apie užmokėtus pinigus, bet be prekės, t.y. užmokėjo pinigus, o dvaro dar nežino ar gaus.
Dienotvarkė (dėl to susinervinimo) vietoj bendro nusistaty­mo nuvesta į konkrečių dalykų sritį.
Eina dėl atstovo Berlyne. Kun. Staugaitis kelia balsą prieš važiavimą Berlynan s-d., girdi, pavojaus pasaulėžiūrai. Išrinktas: Šaulys, kun. Purickis, Janulaitis. Parvažiavo iš Kauno ir parsivežė visai sugadinto ūpo.
Mažieji politikai Stulginskis, Banaitis ir Vailokaitis, visų pirmą, žinoma, baikštusis Vileišis čia tiesiog sakė pralaimėjimą ir pražūti atsitikus. Jokio, girdi, paskelbimo nebusią ir mes pardavėme arba užmokėjome pinigus, bet dvaro neturime, išdavėme vekselį it t.t., ir t.t. (žiūr. lapelį pirmąjį XII.13 d. įrašą). Tik po pietų šiek tiek aprimo ir pradėjo kitus dienos klausimus svarstyti. Visų pirma išrinkta atstovybė į Berlyną (Šaulys Tarybos narys, įgaliotiniai nuo kunigų Purickis ir nuo s-d. Janulaitis). įdomu, jog čia Staugaitis griežtai stojo prieš s-d., kaip kunigas. Girdi, čia būsią pasaulėžiūrų persvara. Betgi praėjo. Stulginskis irgi uoliai kunigą rėmė. Sutartos ir instrukcijos.
Laikraščio leidimas tiesiog nepakenčiamas. „Darbo Balsui“ visus straipsnius brauko ir jau. Mums irgi — apie mokyklas nieko bemaž neduoda rašyti, kur tik kokia yda nurodoma. Girdi, visos mokyklos esančios vokiečių valdžios vedamos, todėl jų kritika esanti valdžios kritika. 0 to „militarische Diktatur“ (karinė diktatūra) prileisti negalinti.

—
Šaltinis: Petras Klimas Dienoraštis 1915-1919, Čikaga, 1988, p. 196-210