1918 m. birželio 29 d. | Alfonsas Petrulis | Iš Aukštadvario

Ir šiandien mes turime tokį vaizdą: tos parapijos, kurios pasiliko prie savo lietuvių kalbos – skaito lietuvių laikraščius, leidžia vaikus lietuvių mokyklon, išlaiko iš dalies skaityklas, yra labiau apsišvietusios ir apsitrynusios už tas, kurioms buvo lenkininkų išplėšta jųjų gimtoji kalba

Buvusioje Trakų apskrityje, netoli dabartinių Alytaus ir Kaišiadorių apskričių sienos, yra Aukštadvario miestelis. Miestelis kaip miestelis, tokių pilna mūsų Lietuvoje. Bet pati apylinkė sveika ir graži. Miestelio pakalnėje bėga upelis, už upelio netoli miškas, aplinkui visas vainikas gražių ežerų-ežerėlių. Per Aukštadvarį žadama vesti keli plentai, pirmiausia į Rudziškių geležinkelio stotį, į kurios yra trys kelio mylios. Visa bemaž buv. Trakų apskritis yra vienų lietuvių gyvenama, neatsižadėjusių savo tėvų kalbos. Lenkinimo lizdai susikrovę ten, kur buvo apsigyvenę vienuoliai. Trakai, Aukštadvarys, Pivašiūnai buvo tai centrai, iš kur buvo vejama lietuvių kalba, o josios vieton skiepijama lenkų. Ir šiandien mes turime tokį vaizdą: tos parapijos, kurios pasiliko prie savo lietuvių kalbos – skaito lietuvių laikraščius, leidžia vaikus lietuvių mokyklon, išlaiko iš dalies skaityklas, yra labiau apsišvietusios ir apsitrynusios už tas, kurioms buvo lenkininkų išplėšta jųjų gimtoji kalba. Aplenkintų parapijų gyventojai šiandien patys nebežino, kas jie esą. Pametę savo gimtąją kalbą, josios vieton įgijo kaž kokį lenkiškai-gudiškai-lietuvišką mišinį, nebenori lankyti mokyklų, nei skaityti laikraščių; ir taip skursta apsileidę tamsumoje.

Praplatinti lietuvių trakiečių tarpe šviesai ir mokslui susibūrė būrin beveik visi Merkinės ir Trakų dekanijų lietuviai kunigai ir kai kurie pasauliniai inteligentai ir nutarė atidaryti Aukštadvary „Ryto“ draugijos skyrių ir skyriaus vardu įsteigti nuo rudens 4 klasių Aukštadvario aukštesnę mokyklą ar tai prekybos mokyklų tipo, ar tai progimnaziją.

Tam tikslui sumetė visi pinigų krūvą, kiekvienas 50-200 rub. ir dar pasižadėjo kasmet duoti, ir išrinko skyriaus valdybą, kuri yra drauge ir mokyklos komitetas. Komitetas suitvarkė taip: Pirmininkas –Lietuvos Tarybos narys ir Pivašiūnų klebonas – kun. Petrulis; Vice-pirmininkas Trakų Dekanas kun. Maliukevičius; sekretorius – Aukštadvario gyventojas d-ras Mongirdas; kasininkas –Aukštadvario vaistininkas provizorius Juodelis ir komiteto nariai: Jezno klebonas kun. Alaunia ir Kašonių dvaro savininkas p. Staikūnas. Pirmininkui ir sekretoriui pavesta legalizuoti „Ryto“ skyrius, 4 klasių mokykla ir parinkti mokytojų personalas. Visi sumanytojai ir steigėjai tikisi, kad jų užmanymas palengvins lietuviams trakiečiams leisti savo vaikus aukštesnėn mokyklon ir padės išblaškyti tą tamsumą, kuri turi aptraukus mūsų Lietuvos Rytus.

Kun. A. Petrulis.

Aukštadvaris

Šaltinis: Petrulis, A (1918, Birželio 29). Iš Aukštadvario. Lietuvos aidas 73 (121), p. 3-4. [žiūrėta 2018-06-16] Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66460&seqNr=3;http://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/C1B0003846283?exId=66460&seqNr=4