1919 m. liepos 25 d. | Kauno Miesto Soboro byla
Ministerių Kabinetas Kauno tvirtovės Soborą pripažįsta valstybiniu turtu ir paveda Kauno Garnizono reikalams.
Vidaus Reikalų Ministeris P. Leonas praneša, kad Krašto Apsaugos Ministerija kreipėsi su prašymu į Vidaus Reikalų Ministeriją pavesti Soborą garnizono dvasiniams reikalams, bet pravoslavai reikalauja atiduoti Soborą jiems. […]
Vidaus Reikalų Ministeris P. Leonas sako, kad pravoslavų tvirtinimais, Soboras buvo pastatytas ne vien valstybiniais pinigais, žymi dalis buvo ir aukų. Pravoslavai nurodo, kad pravoslavų Kaune yra arti 1.000 žmonių, bet, surinktomis žiniomis, jų yra kur kas mažiau, todėl tokį didelį rūmą pavesti keliems šimtams žmonių būtų nenuoseklu. […]
Ministeris be portfelio Gudų Reikalams J. Voronko nurodo, kad, nežiūrint kieno pinigais buvo Soboras pastatytas, dabar jį reikia pavesti pravoslavams. […]
Teisingumo Ministeris L. Noreika nurodo, kad rūmas buvo pastatytas valstybiniais pinigais ir priklausęs vietos garnizonui, todėl jis turi būti pripažintas valstybiniu turtu ir išnaudotas tikybiniams garnizono reikalams.
Finansų Ministeris J. Vileišis siūlo pripažinti Soborą valstybiniu turtu ir laikinai, kad nesukiršinti žydų ir gudų, laikyti uždarytą.
Vidaus Reikalų Ministeris P. Leonas siūlo pripažinti Soborą valstybiniu turtu.
(9 už, 2 susilaiko.)
Ministeris be portfelio Gudų Reikalams J. Voronko siūlo pavesti Soborą pravoslavams.
(1 už, 1 susilaiko.)
Teisingumo Ministeris L. Noreika siūlo pavesti Soborą Kauno garnizono tikybiniams reikalams.
(6 už.)
Ministerių Kabinetas (laiko) Kauno tvirtovės Soborą pripažįsta valstybiniu turtu ir paveda Kauno Garnizono reikalams.
Šv. apaštalų Petro ir Povilo soboras. XX a. pradžia. Stanislovo Lukošiaus reprodukcija. Kauno miesto muziejaus fondai
Dokumento šaltinis: Ministrų Kabineto posėdžio… protokolas (1919 m. liepos 25 d.). Lietuvos vyriausybių 1918–1920 metų posėdžių protokolai, t. 1, sudarė Alfonsas Eidintas ir Raimundas Lopata. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2018, p. 474-475.