1919 m. rugpjūčio 12 d. | Banknotų išleidimo klausimas

Banknotų vienetos pavadinimas buvo svarstomas Žemės Ūkio ir Valstybės Turtų Ministerijos įgaliotinių suvažiavime. Visi suvažiavime beveik vienbalsiai išsitarė už pavadinimą muštiniu.

Dailininkas A. Žmuidzinavičius praneša, kad formatas banknotų projektuojama nustatyti vidutinis tarp suomių ir rusų pinigų. […] Spalvos buvo renkamos tokios, kurios sunkiau nufotografuoti ir ne taip greitai nublunka nuo saulės ir drėgnumo. Daryti vandeninius ženklus iš kunigaikščių paveikslų neatitinka šių dienų ūpui, dabar dažniausiai dedama įvairūs vaizdeliai. Į mūsų banknotų vandeninius ženklus manoma padėti vytį. Be to, banknotus manoma pagražinti įvairiais ornamentais: manoma išnaudoti juostų rašinius, vaizdelius iš mūsų ūkio ir gamtos.

Finansų Ministeris J. Vileišis praneša, kad banknotų vienetos pavadinimas buvo svarstomas Žemės Ūkio ir Valstybės Turtų Ministerijos įgaliotinių suvažiavime. Visi suvažiavime beveik vienbalsiai išsitarė už pavadinimą muštiniu. Be to, šituo reikalu buvo užklaustas J. Jablonskis, kuris išsitarė už auksiną, nurodydamas, kad auksino pavadinimas daugiau jau yra prigijęs Lietuvoje.

Ministeris Pirmininkas nurodo, kad žmonėse vartojamas muštinis, bet tuo vardu buvo vadinamas rusų imperialas. Dėl to pavadinti muštiniu daug mažesnę monetą būtų netikslu. Siūlo palikti seną pavadinimą – auksiną.

[…]

Ministerių Kabinetas nutarė atmainyti Ministerių Kabineto nutarimą iš š.m. vasario mėn. 26 dienos ir pavadinti Lietuvos monetos vienetą muštiniu.

Banknotas. Penki litai. 1929 m. Averse Vytauto Didžiojo portretas, reverse Jano Stykos paveikslo „Vytauto priesaika“ reprodukcija. Banknoto dizaino autorius Adomas Galdikas. Kaunas, 1929 m. birželio 24 d. Kauno miesto muziejaus fondai


Dokumento šaltinis: Ministrų Kabineto posėdžio… protokolas (1919 m. rugpjūčio 12 d.). Lietuvos vyriausybių 1918–1920 metų posėdžių protokolai, t. 1, sudarė Alfonsas Eidintas ir Raimundas Lopata. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2018, p. 500.

5+