1919 m. vasario 11 d. | Kautynės Šėtoje

Šios pirmosios kautynės ties Kėdainiais mūsų krašto gynime suvaidino svarbų vaidmenį. Čia raudonajai armijai, iš šiaurės besiveržiančiai į Kauną, buvo užkirstas kelias. Kaunas tuo laiku turėjo dar maža ginkluotų pajėgų ir daug vidaus priešų.

Vasario mėn. 11 d. mūsiškiai, vokiečių padedami, su artilerija ir kulkosvaidžiais puolė raudonarmiečius. Šėtoje. Įvyko kautynės, kurios tęsėsi keletą valandų. Bolševikai išbėgo Ukmergės link. Mūsiškiai užėmė Šėtą ir suėmė grobio. Apie kelias dešimtis šautuvų, apie keliolika tūkstančių šovinių, 18 lauko telefono aparatų, kabelio, rankinių granatų, keletą antklodžių, milinių ir avižų. Ginklus ir amuniciją pasiėmė lietuviai, o avižas vokiečiai. Čia bolševikai paliko, sužeistų ir nukautų, nespėdami pasiimti. Šios pirmosios kautynės ties Kėdainiais mūsų krašto gynime suvaidino svarbų vaidmenį. Čia raudonajai armijai, iš šiaurės besiveržiančiai į Kauną, buvo užkirstas kelias. Kaunas tuo laiku turėjo dar maža ginkluotų pajėgų ir daug vidaus priešų.

Kėdainių savanoris


Kaip jau minėta, tikėtina, kad po slapyvardžiu rašo mūšiui vadovęs Juozas Šarauskas. 1929 m. jis pradėjo eiti generalinio štabo spaudos ir švietimo viršininko pareigas. Nuo 1930 m. – pulkininkas. Be tarnybos kariuomenėje, J. Šarauskas pasižymėjo kaip Lietuvos skautų sąjungos vyriausias skautininkas, 1940–1941 m. antisovietinio pogrindžio dalyvis, dėl to SSRS represinių struktūrų suimtas ir sušaudytas 1941 m. birželį Červenėje.

Kauno miesto muziejininkas Simonas Jazavita


Šaltinis: Pirmosios mūsų kautynės dėl Nepriklausomybės, Karys, 1929 02 05, p. 73.[žr. 2019-02-01].

Prieiga internete: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=85925&biRecordId=7942

3+