1921 m. balandžio 15 d. | Bendrovė Palangos kurortui atgaivinti

Balandžio 7 d. Karo Ligoninėje, sušauktas d-ro Bagdono ir d-ro Nagevičiaus iniciatyva, įvyko susirinkimas aptarti Palangos kurorto atgaivinimui ir kitiems jo padėties klausimams. Susirinkime dalyvavo 34 asmens, jų tarpe žymesnieji mūsų visuomenės darbuotojai, amerikiečiai – finansininkai, gydytojų grupė.

Prof. Parčauskis, jau 40 metų pažystąs Palangos kurortą, nupiešė jo praeitį, nurodė kelių, kuriais galima eiti rengiant kurortą, matydamas reikalo prie Palangos kurorto atstatymo pritraukti plačią visuomenę, ir nepasitenkint įrengimu menko provincijos kurorto, o įtaisyti Europeišką kurortą, nes Palangos privalumai visiškai galimi tai padaryti. Privalumų yra labai daug ir svarbių: atvira jūra, gausumas ore druskų, gražus pležas, su kuriuo galėtų konkuruoti tik Ševeningeno (Olandijos) pležas, geras ir gražus parkas, kuriam lygaus gerb. profesoris nesąs matęs nė viename kurorte, pušynas ir kit. Visi šitie privalumai, tinkamai sutvarkyti ir sunaudoti, anot prof. Parčiauskio, Palangą galėtų pastatyti greta, ar net aukščiau pasaulio kurortų.

Iš tolimesnių ilgų pasikalbėjimų, kuriuose niekas nepareiškė abejojimų dėl reikalingumo Palangos kurorto kurimo, paaiškėjo reikalas įkurti bendrovę, kuri paimtų į savo rankas kurorto įrengimą. Numatytas būtinas reikalas jau šiais metais duoti galimybės ligoniams naudotis kurortu, sutaisius tai, kas būtinai reikalinga.

Bendrovės užuomazga buvo – d-ro Nagevičiaus pasiūlymas gydytojų draugijos „Fraternitas Lithuanica“ vardu įstoti bendrovėn su 10.000 auksinų kapitalo; 22 asmens pareiškė noro įstoti bendrovėn.

Išrinkta komisija: d-ras Nagevičius, d-ras Staugaitis, prof. Parčiauskis, prof. Šimkus, Seimo atstovas Sleževičius ir p. Romanas, d-rui Nagevičiui pirmininkaujant. Komisijai pavesta išdirbti bendrovės statutas ir pateikti kitam susirinkimui patvirtinti.

1921 m. kovo 21 d. Edinburgo universiteto profesoriaus lordo James‘o Young‘o Simpson‘o vadovaujama tarptautinė arbitražo komisija priėmė galutinį sprendimą Lietuvos ir Latvijos ginče dėl sienų nustatymo. Įgyvendinus teritorinius mainus, grindžiamus valstybių ekonominiais, politiniais ir etniniais principais, komisija Palangą priskyrė Lietuvai. Kovo 31 d. į miestą iškilmingai įžengė Lietuvos kariuomenė. Palanga sulaukė išskirtinio valstybės ir visuomenės dėmesio, ką liudija pastangos iš karto sutelkti investicijas ir įgyvendinti darbus kuriant Europinio lygmens kurortą. Žvelgiant į ateitį buvo modeliuojamas ne tik sveikatingumo, bet pramogų infrastruktūros vystymas, kurortą orientuojant aukštesnio socialinio statuso žmonėms.

Kauno miesto muziejaus Pilies skyriaus vedėjas dr. Jonas Vaičenonis

Palanga – Bažnyčia ir Ronžės tiltas. XX a. pirma pusė.

Šaltinis: „Bendrovė Palangos kurortui atgaivinti“, Vilnius, nr.90 (104), 1921 m. balandžio 15 d., p.3.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/LNB00AD2076

Fotografijos prieiga internete: https://proxy.europeana.eu/2021803/C130000499900?view=https%3A%2F%2Fwww.epaveldas.lt%2FrecordObject%2FKVB%2FC130000499900&disposition=inline&api_url=https%3A%2F%2Fapi.europeana.eu%2Fapi