1921 m. balandžio 2 d. | Kinai Lietuvių armijoj

Pirmas ir paskutinis Lietuvių kariuomenės kinas sugautas ir tokiu būdu iš rankų „Kauno Lietuvos“ valdžios tapo išrautas šitas pavojingas ginklas… O paskui iš musės padarė dramblį, o iš vieno žmogaus pulkus ir divizijas… Vargšas „kinų gudas“ pasėdėjo nelaisvėje, o paskui ir sugrįžo į savo dalį.

Praeitų metų, lapkričio mėn. pradžioje, Vilniaus ir kiti lenkų laikraščiai, išspauzdino visą eilę pastabų ta tema, kuriose nurodinėjo, kad naudojamasi kinais „Kauno Lietuvos“ valdžios savo apsaugai.

Slėpininga ir nesuprantama istorija.

Dalykas gi aiškinama labai paprastai: vasarą, 1919 metais, steigiantis atskirai gudų kuopai, įstojo į ją savanoris kinas Čin-Šai-Li-tai.

Tarnaudamas jis buvo labai geras kareivis, kovojo su rusais ir 1920 m. pateko į lenkų frontą.

Augęs Minske – Gudijos širdyj Čin-Ša, ar kaip kitaip jį pakrikštijo gudai „Vosilius Jankovičius Činč“ buvo savo kuopoje mylimas, šposininkas ir geras juokdarys. Ir štai, lapkričio 28 d. prie Kazokų kaimo (tarpe Malėtų ir Didvario) lenkų raiteliai, sugavo jį žvalgyboje.

Pirmas ir paskutinis Lietuvių kariuomenės kinas sugautas ir tokiu būdu iš rankų „Kauno Lietuvos“ valdžios tapo išrautas šitas pavojingas ginklas…

O paskui iš musės padarė dramblį, o iš vieno žmogaus pulkus ir divizijas…

Vargšas „kinų gudas“ pasėdėjo nelaisvėje, o paskui ir sugrįžo į savo dalį, kur ir dabar tebetarnauja.

Priešo vaizdinys 1920 m. lenkų plakate. „Tik nuosava kariuomenė apgins šalį ir tautą“. Aut. Zygmuntas Grabowskis. Pinterest.com

Šaltinis: „Kinai Lietuvių armijoj“, Vilnius, nr. 73 (87), 1921 m. balandžio 2 d., p. 2.

Prieiga internete: https://www.epaveldas.lt/recordImageSmall/LNB/LNB1F8010E5?exId=99712&seqNr=2