1922 m. sausio 28 d. | Kelionės įspūdžiai

Įvažiavęs Kaunan pradžiugau iš džiaugsmo. Iškabos lietuviškos, kareiviai, kaip ąžuolai, Tėvynę mylį vyrai, del jų, rodo, nieks nepersunkus! Del Tėvynės labo, sako, viską darysime! Kaunas gana didelis, sako pusketvirto šimto tūkstančių gyventojų esą. Žmonės reikalais bėga, gatvės pilnos žmonių, automobiliai laksto, prekyba matyt eina sparčiai, krautuvės pilnos visko!

Visada galvodavau, kaip Kaunan pakliūti ir kaip atrodo mūsų Kaunas. Štai man geros aplinkybės ir važiuojam iš Rygos Kaunan! […]

Įvažiavęs Kaunan pradžiugau iš džiaugsmo. Iškabos lietuviškos, kareiviai, kaip ąžuolai, Tėvynę mylį vyrai, del jų, rodo, nieks nepersunkus! Del Tėvynės labo, sako, viską darysime! Kaunas gana didelis, sako pusketvirto šimto tūkstančių gyventojų esą. Žmonės reikalais bėga, gatvės pilnos žmonių, automobiliai laksto, prekyba matyt eina sparčiai, krautuvės pilnos visko! Ypač Kaune maistas ir valgiai pigūs, nes valgėm, gėrėm alaus lietuviškųjų grūdų, pinigų nedaug teišleidome, turėjome atgal parsivežti. Gyventojai, ant kiek patėmijau, gyvena neblogai. O žydelių, tai pilniausia Lietuva. Vienas man pasakojo, kad jie čia jaučiasi, kaip savo krašte, nes niekas jiems nei blogo žodelio neištaria, sako, mes visi lygūs esą. Mes ir savo ministerį turime. Greta lietuvių kalbos ir mūsų žydiškoja kalba spauzdinami raštai, pasigirė žydelis.

Sužinoję, kad Kaune operoje „Traviata“ vaidinama, nuvykome. Nežinant operos rūmą sunku būtų rasti, nes tik restorano iškaba tepuošia vartus. Žymieji artistai: K. Petrauskas, Grigaitienė, Sodeika ir kiti nedalyvavo, bet vaidinimu reikėjo gėrėtis! Matyti scenoje aukšto ūgio asmenų, kas vaidinime ir-gi priduoda daug reikšmės. Kiekvienas savo darbą atliko gana gyvai, matyt meistrai savo dalyke. Tenoras p. Byros gana gražus ir nepersilpnas, kaip girdėjau kaikur sprendžiant. Kalba buvo nesuvienodinta, girdėti buvo dzūkiškų tarimų. Operą dirigavo p. Talat-Kelpša.

Ačiu gerb. Krupavičiui, patekome ir Steigiamajan Seiman, iš kur didžių įspudžių atsivežėm Rygon. Salė didoka, iškabinėta visų Lietuvos miestų ženklais. […]

Kaune viešbutyje pustrečios dienos neprirašyti nakvojom ir gyvenom, nors pasus ir buvo paėmę, bet nerado reikalingu policijai pranešti. Iš to matyti, kad žydeliai nebijo, vis tiek, nors ir iš Lenkijos atvažiavusius slaptai laikytų. Tur būt Kauno milicija niekados arba labai retai viešbučius kontroliuoja ir perkontroliavus, gal nebaudžia arba viešbučių neuždarinėja. Butai tušti laikomi, nors jų Kaune stokuoja.

K. Norkus

Valstybės teatro rūmai. Kaunas, XX a. 3 deš. Kauno miesto muziejaus fondai

Šaltinis: „Kelionės įspūdžiai“, Rygos balsas, nr. 4 (27), 1922 m. sausio mėn. 28 d., p. 2-3.

Prieiga internete: https://naujas.epaveldas.lt/static/lnb-bucket/C10000455934/C10000455934-1922-Saus.28/original/0002-64555DB89E214C5828715295E74CFD86.png; https://naujas.epaveldas.lt/static/lnb-bucket/C10000455934/C10000455934-1922-Saus.28/original/0003-03B98A2E4FB9E2245DBC502E826BA400.png